Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Dienoraščio archyvas
Apie mane
- Albert Pocej
- Sveiki,
šiuose puslapiuose rasite paskutinius mano darbus. Kontaktai: tel.: 864029496, albert@pocej.com, asmeninis puslapis: www.pocej.com.
Šioje interneto svetainėje esanti muzika tapo prieinama su NCB ir LATGA-A leidimu.
http://www.ncb.lt
http://www.latga.lt
11 komentarai (-ų):
Nesuprantu as Albertai tavo fotosesiju. Mano akimis ziurint, puse kadru akivaizdus brokas. Tai uzstoja veida, tai uzsimerkus (isivaizduoju kad turetu atrodyti dvasinga, susikaupus ir uzsimerkus, bet ji taip neatrodo). Kitur veidas be israiskos, atrodo susikuprinusi. Gal cia tik mano nuomone, bet tai kad turi idomu stikla, tavo fotografijos tai geresne nepadaro. Nei proporciju, nei kadravimo, nei pusiausvyros, nei modelio atskleidimo nera... Nesu joks profas, bet man tai tiesiog akis bado, atrodo padrika.
Sorry.
Labas,
Net nežinau ką tau atsakyti, atsakymas yra per platus. Šią temą visada paliečiame seminarų metu. Jei trumpai, turi užmušti savyje fotografą (prieš tai aišku jį reikia užauginti). Tu vis dar žiūri aplink šabloniškomis akimis. Nėra idealios ir neginčijamos tiesos, jų (tiesų) gali būti begalybė. Tiesiog žiūrėk plačiau į pasaulį, jis yra be galo įvairus ir įdomus, nebandyk suspausti jį į savo dogmų rėmus. Geriau yra plėsti tuos vidinius rėmus ir lavinti savo skonį.
Stiklas yra tik priemonė tam tikrai nuotaikai sukurti. Aš jau seniai neoperuoju techniniais terminais tokiais kaip kompozicija, nukirstos rankos, ryškumas, kadravimas ir pan. Tai yra pradinis fotografo etapas, kuriame jis mokosi techninių fotografijos pagrindų ir pamatinių taisyklių. Jos yra reikalingos bazinioms žinioms, kurios jau tampa atspirties tašku tolimesniam savarankiškam judėjimui ir savęs paieškoms. Svarbu yra nesustoti ties tuo tašku, o judėti toliau.
O kur judama toliau, priklauso tik nuo fotografo asmens savybių, pasaulėžiūros, filosofinio klodo ir tt. Tai yra mes parduodame ne produktą, mes parduodame save ir savo asmeninį patyrimą. Todėl svarbiausia tobulėjimo sričių yra saviugda. Aš nesistengiu orientuotis į plačiąją rinką, man jos nereikia. Aš darau tik tai, kas patinka būtent man ir rodydamas tuos darbus pritraukiu klientus, kuriems yra artimas mano požiūris. Taip mes atrandame vienas kitą ir aš vėl darau tik tai kas man patinka :). Viskas paptasta.
Daugumoje nuotraukų moteris yra savotiškai "subjaurota" - užkritę plaukai, keistai negražios povyzos ir jų išraiškos. Kas norėta tuo pavaizduoti?
Suprantu, kad kadro esmė yra moteris, tačiau jos grožis visiškai neatskleidžiamas. Visur (jau kelinta fotosesija) dominuoja tas pats pirmo/antro plano motyvas, tik vos vos pakito aplinka. Kodėl vėl taip pat?
Cia beprasmiska gincytis kas kokiom savokom operuoja. Albertai, nemanyk kad jeigu nesu profesionalas as nesuprantu kas yra asmeninis poziuris, saviraiska ar skonis. Tiesiog kaip ir statybose, ar bet kuriam kitam amate yra kanonai ant kuriu statomi vertinami rezultatai. Jei jau fotografuoji zmogu, zmogus turi matytis ar ne ? Juk tai zmogaus fotosesija, o zmogus ypac moteris nori atrodyti grazi. Jei nuotraukose ji tokia neatrodo, tai tu vadini tai asmeniniu poziuriu, o as tai vadinu broku. Sutinku, kad netgi ir tokiai fotografijai yra vieta, bet ji tikrai negali buti prie vestuviu ar asmeniniu fotosesiju. Ir as nekalbu vien savo zodziais, kalbu daugelio, kurie mate ir ivertino, tiesiog nenori pasirodyti grubus ar netakstiski, todel nekomentuoja. O siaip galim perkelt diskusija i asmenini pasta. Man vistiek norisi suprasti tavo poziuri...
Alyvuogės, pelėsinis sūris, sausas vynas ir tt. taip pat daugeliui atrodo neskanūs ir negražus, o jų kaip maisto vertė yra nesuprantama. Skonį reikia lavinti, savaime jis neatsiranda. O lavinimas vyksta skaitant, žiūrint pripažintus autorius, klausantis geros muzikos. Jazz'as irgi daugeliui yra idiotiška, netaisyklinga ir nesuprantama muzika. Giedriau, ateik pas mus į studiją, Savičiaus 11-23, pabendrausime prie taurelės vyno :). Tik prieš tai paskambink, nes dažnai būname išvykę.
Na, aš tai pasakyčiau taip, kad žmonės yra stereotipiškai pripratinti (nori) save nuotraukose matyti truputėlį kitokius, nei yra kasdieniniame gyvenime - pagražintus, taip pat ir dažnas fotografas dirba su "modeliu", kad jis būtų patenkintas rezultatu. Tačiau kažkuria prasme, tai yra apgaulė savęs. O va Alberto fotografijos dvelkia natūralumu ir net nesimato režisūros, (kuri, iš praktikos žinau, yra), kitaip tariant, žiurėdama į nuotrauką, joje nematai fotografo - va čia yra fotografo profesionalumas(bet autorius turi savo stiliu). Nesuprantu, kodėl reikia bijoti veido be išraiškos, ar susikuprinimo, kreivų lūpų, ar nalaimingo, pavargusio veido, jeigu toks žmogus esi ištikrųjų, kam apsimesti kažkokiu tobulesniu.Yra visokių pasiūlų ir paklausų, kievienas susiranda, tai, kas jam priimtina. Fotografijoje, kaip ir piešime - išmokstame pagrindus, o po to turime "pamiršti", tai ką mokėjome, kad galėtumėm praminti savo taką.
viskas čia su tomis foto gerai...
na man irgi atrodo kad tuos fotosesijos labai panasios ir kartojasi tas pats per ta pati.
O del to kaip yra fotografota cia tikrai skonio reikalas. Kiek zmoniu tiek nuomoniu. Tikrai reikia ziureti placiau i pasauli ir i zmones.
O man patinka nuotraukos, jos dvelkia natūralumu, paprastumu, nesuvaidinta emocija...
Rašyti komentarą